memento pt.5

 

days of eclipse acoustic

 

Sveiki, kalėdaujantys ir ne. Su Jumis – šiuo metu Armėnijoje kalėdaujanti Morta.

Pavadinimas Armėnija dažniausiai kelia egzotiškesnes asociacijas, nei pats kraštas iš tiesų esti. Kalnai, sovietiniai pastatai ir daug globalinių šiukšlių – įvairus kinietiškas šlamštas, dafiga greito maisto ir t.t. Bet kuriuo atveju, malonu pakeisti aplinka bent kartą į metus. Laukia dvi nelietuviškos savaitės with all festivities included.

Tuo tarpu DoE stovykloje įvyko pokyčių. Teko atsisveikinti su mūsų numylėtuojuo Mantuku – kurį laiką pastarasis negalės kelt griausmo savo būgnais, kadangi teko darytis kojos operaciją ir kt. Ką gi, sėkmės tau, Mantai. Šiuo metu ieškomės naujo būgnininko, siūlymaisi laukiami.

Vienas didesnių pastaruoju metu įvykdytų darbų – pagaliau su Martynu Zaremba nufilmuotas akustinis Burn variantas.

Kai pirmąkart išgirdome apie šį Martyno projektą, tiesą sakant, idėja iš pradžių ne per labiausiai „kabino“. Mintis filmuoti dainą akustiškai + vienu dubliu, Aleksui pasirodė kone „šventvagiška“, atsižvelgiant į jo perfekcionizmą, kai kalba eina apie sound‘ą. Gyvi pasirodymai kas kita: tada grupė ir žiūrovai atsiduria, taip sakant, „face to face“ ; šiame filmavime tarp atlikėjo ir žiūrovo atsiranda iš pirmo žvilgsnio atrodanti neįveikiama kliūtis – monitorius. Mūsų muziką skiriasi nuo kitu grupių tuo, kad studijoje įrašinėjame naudodami daug skirtingų instrumentų, svarbi atmosfera, nauji eksperimentai – gyvai atliekant dainas, didžiausias akcentas atitenka gitaroms, mėgstam patriukšmaut, tas užveža publiką. Taigi kaip sugroti drive‘ova dainą akustiškai? Atsakymas gimė vėliau.

Įrašinėjant naują albumą atsirado daina Burn. Kiek vėliau supratome, kad dainos pagrindinė idėja idealiai atitinka Zarembos projekto idėją.  Burn – tai daina apie momentą, kai jauti, kad tavo viduje gimsta kažkoks stiprus jausmas – atspalviai gali būti įvairūs: ir nenumaldomas pyktis, ir svaigulys, ir noras šokti ir rėkti iš džiaugsmo ar nevilties – tas nesuprantamas jausmas, kurį gal kai kas pavadintų drive‘u, tas drive‘as kuris priverčia tave degti iš vidaus. Nedaug galvoję, paskambinome Martynui ir pasakėme, kad turim dainą, kurią norėtume nufilmuot. Vietą pasirinkome gal kiek netradiciškai – tai Vilniaus Mažasis teatras, kuriame itin jauki atmosfera.

Šį kartą nusprendėme sugroti kuo minimaliau, atsižvelgiant į tai, kad dainą reikėjo filmuot vienu dubliu, nusprendėme net nerepetuot – laikėmės Martyno idėjos iki galo: gyvas, spontaniškas atlikimas, kaip jausmai kurie gimsta vienai akimirkai, trapūs ir netobuli.

Martyno blogas : http://zarembapictures.blogspot.com/2010/12/we-dont-need-no-water.html

foto : http://www.flickr.com/photos/daysofeclipse/sets/72157625535264325/

Dar be galo džiuginantis dalykas – jau įrašėme būgnus, bosą ir gitaras naujajam albumui. Procesas ženkliai juda į prieki 🙂

Ką gi, mielieji, šįkart tiek. Šiltų ir gražių švenčių visiems nuo DoE. Lai vienintelės kitąmet Jus lankysiančios užtemimo dienos būtume mes 🙂

And a spacey soundtrack to finish a spacey year (mūsų su Alex super hitas):

Advertisements

~ by Morta on December 23, 2010.

Leave a Reply

Fill in your details below or click an icon to log in:

WordPress.com Logo

You are commenting using your WordPress.com account. Log Out / Change )

Twitter picture

You are commenting using your Twitter account. Log Out / Change )

Facebook photo

You are commenting using your Facebook account. Log Out / Change )

Google+ photo

You are commenting using your Google+ account. Log Out / Change )

Connecting to %s

 
%d bloggers like this: